Įžvalgos

Degalinės aikštelės piltuvas

Degalai atveda vairuotojus į degalinę, bet pinigai uždirbami parduotuvėje. Dauguma operatorių tik apytiksliai žino, kiek žmonių nueina nuo kolonėlės iki durų, ir dar mažiau žino, kodėl kiti to nepadaro.

5 min. skaitymo

Klientas eina nuo kolonėlės į degalinės parduotuvę
Šiame puslapyje

Kiekvienas degalus perkantis klientas jau yra Jūsų degalinėje. Jis sustabdė automobilį, išsitraukė piniginę ir stovi mažiau nei už dvidešimties metrų nuo parduotuvės durų. Palankesnės progos konversijai nebūna, tačiau daugumoje degalinių aikštelių didžioji dalis vairuotojų sėda atgal į automobilį taip ir neužėję į vidų. Degalinės aikštelės piltuvas parodo, kiek jų pakeliui prarandama.

Suprasti, kodėl taip nutinka, ir tiksliai išmatuoti šį rodiklį yra vienas tiesiausių būdų degalinės ar mažmeninės prekybos operatoriui padidinti pelną.

Marža slypi ne degaluose

NACS duomenimis, JAV degalų bendrasis antkainis yra maždaug 35 centai už galoną, apie dešimtadalis kainos prie kolonėlės, o prekybininkas iš jo pasilieka maždaug trečdalį kaip pelną prieš mokesčius. Degalai pritraukia srautą: jie yra patikima priežastis sustoti, bet pelno šaltiniu jų nepavadinsi.

Parduotuvėje ekonomika kita. Šviežiai paruoštas maistas ir gėrimai, geros degalinės parduotuvės greičiausiai parduodamos prekės, turi gerokai didesnę maržą nei bet kas, ką galima uždirbti prie kolonėlės. JAV degalai sudaro apie 65 % degalinių parduotuvių pardavimų, bet mažiau nei 39 % jų bendrojo pelno; likusį pelną uždirba parduotuvė. Todėl degalinės marža priklauso nuo to, kiek vairuotojų nueina nuo kolonėlės iki parduotuvės.

Kaip iš tikrųjų atrodo konversija nuo kolonėlės iki parduotuvės

Jei paklausite vairuotojų, vaizdas atrodys geresnis nei yra. 2026 m. NACS vartotojų apklausoje 62 % JAV vairuotojų teigė paskutinį kartą pildami degalus užėję į vidų. Suskaičiuoti apsilankymai rodo ką kita. Švedijos degalinių tinkle, kurį matavome daugiau nei 100 degalinių, paprastai maždaug kas penktas vairuotojas nuo kolonėlės nuėjo į parduotuvę, o degalinių rodikliai labai skyrėsi: per vieną matuotą laikotarpį nuo 8 iki 55 procentų. Dauguma degalų pirkti sustojusių vairuotojų išvažiavo neužėję į vidų. Kadangi vairuotojų atsakymai ir suskaičiuoti apsilankymai taip skiriasi, verta matuoti savo degalines.

Svarbūs ir degalinės formatas bei pasiūla. Lightstone transporto priemonių judėjimo duomenys iš Pietų Afrikos parodė, kad prekės ženklo maisto partneris padidina pro šalį važiuojančių vairuotojų, užsukančių į degalinę, dalį: 8,1 % BP degalinėse su Pick n Pay parduotuve, palyginti su 4,9 % BP vidurkiu, ir 9 % Engen degalinėse su Woolworths, palyginti su 5,3 % visame Engen tinkle.

Operatoriui, valdančiam dešimtis ar šimtus degalinių, net vieno procentinio punkto konversijos pokytis visame tinkle turi apčiuopiamą komercinę reikšmę.

Kas paskatina nueiti iki durų

Reklamos matomumas nuolat būna vienas stipriausių veiksnių.

GSTV, valdanti reklamos ekranus prie kolonėlių, 2024 m. pramonės konferencijoje, kaip rašė CSP Daily News, teigė, kad apie 40 % pirkėjų, kurie neplanavo užeiti į vidų, galima įtikinti tai padaryti reklama prie kolonėlės.

Daug sprendimų dėl užsukimo priimama prie kolonėlės, dar prieš klientui pasiekiant parduotuvę, todėl tai, ką klientai mato iš aikštelės, yra ne mažiau svarbu nei parduotuvės vidaus išdėstymas.

Kitas stiprus veiksnys yra maisto ir gėrimų pasiūla. Degalinės su patikima maitinimo pasiūla (kavos aparatu, kuriuo klientai pasitiki, karšto maisto prekystaliu su atpažįstamais prekės ženklais) pasiekia geresnę konversiją nei tos, kurių parduotuvėje daugiausia fasuotų ilgo galiojimo prekių. Kelionei nuo kolonėlės iki durų reikia priežasties, o kavos puodelis yra geresnė priežastis nei variklio alyvos skardinė.

Svarbus ir greitis. Klientas, kuris tikisi lėto apsilankymo (ilgos eilės, neaiškaus išdėstymo, per mažai darbuotojų), ribotos trukmės sustojimo metu į parduotuvę eis rečiau. Degalinių lankytojų srautų skaičiavimas apima buvimo trukmę pagal zonas, todėl operatoriai mato, kada ir kur parduotuvės patirtis mažina konversiją, dar prieš tai atsispindint kasoje.

Matavimo problema

Daugumai operatorių trūksta tikslaus, nuolat skaičiuojamo konversijos rodiklio. Jie turi kasos kvitus, kurie parodo, kiek operacijų įvyko viduje. Jie gali turėti apytikslius atvykimų į aikštelę skaičius iš kilpinio detektoriaus. Paprastai jiems trūksta aiškaus dienos skaičiaus, kiek žmonių buvo aikštelėje ir kiek iš jų įėjo į parduotuvę, suskaidyto pagal valandas, savaitės dienas ar degalines.

Todėl sprendimai dėl darbuotojų, reklamos investicijų ir parduotuvės išdėstymo priimami pagal pardavimų tendencijas, o ne pagal lankytojų srautus. Įrengus kavos aparatą pardavimai padidėja, bet nežinant, ar daugiau žmonių įėjo į parduotuvę, ar esami pirkėjai tiesiog išleido daugiau, priežastį galima tik spėlioti, o numatyti, kas nutiktų kitoje degalinėje, neįmanoma.

Degalinių tinklo analizei reikia abiejų skaičių. Atvykimai į aikštelę, matuojami degalinės pakraštyje, ir įėjimai į parduotuvę, matuojami prie durų, kartu duoda konversijos rodiklį, kurį galima lyginti per laiką ir tarp degalinių. Duomenys, kuriuos gaunate nuolat matuodami lankytojų srautus, apima kiekvieno matavimo taško valandinius ir dienos skaičius; konversijos rodiklis apskaičiuojamas iš šių dviejų srautų.

Kur piltuvas praranda klientus

Dalis vairuotojų apsisprendžia prie kolonėlės: jie skuba, oras prastas arba niekas, ką jie pamatė, nedavė priežasties pajudėti. Dalis pradeda eiti, bet pasuka į automobilių plovyklą ar prie oro kompresoriaus. Dalis įeina į parduotuvę, bet išeina nieko nenupirkę; fizinės parduotuvės konversijos rodiklis nuo įėjimo iki pirkimo yra atskiras piltuvo etapas su savo dėsningumais. O dalis niekada neketino užeiti į vidų, kad ir ką degalinė siūlytų.

Lankytojų srautų duomenys gali parodyti, kurioje kelionės vietoje prarandama daugiausia žmonių. Degalinė, kurioje atvykimų į aikštelę daug, o įėjimų į parduotuvę mažai, turi kitą problemą nei ta, kurioje įėjimų pakanka, bet buvimo trukmė ir pirkimų dalis maži. Šioms dviem situacijoms reikia skirtingų veiksmų ir skirtingų prioritetų.

Kaip matuoti rodiklį nuolat

Degalinės aikštelės piltuvas yra atvykimų į degalinę ir įėjimų į parduotuvę santykis, ir jį galima matuoti nuolat. Lankytojų srautų skaičiavimas Wi-Fi prie parduotuvės įėjimo kartu su aikštelės jutiklių duomenimis duoda šį santykį be kamerų, nukreiptų į klientus, ir neapsunkina darbuotojų, kurie ir taip aptarnauja judrią degalinę.

Matavimas visą laiką anoniminis. Sistema pateikia skaičius: kiek žmonių kas valandą buvo aikštelėje, kiek įėjo į parduotuvę ir koks buvo capture rate (užsukimo rodiklis). Nė vienas asmuo nėra sekamas, ir joks elgesys nepriskiriamas konkrečiam žmogui. Fizinės parduotuvės konversijos rodiklis nuo įėjimo iki pirkimo yra atskiras piltuvo etapas, bet jis prasideda čia, nuo skaičiaus „nuo kolonėlės iki durų“, kurį dauguma operatorių šiandien tik įvertina apytiksliai, o Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR, angl. GDPR) atitinkanti lankytojų srautų analizė leidžia jį išmatuoti.

Šaltiniai

Įdomu, kaip tai atrodytų Jūsų vietoje?

Užsakyti demonstraciją Pažiūrėkite, kokius duomenis gausite
38,8 %
Degalų dalis JAV degalinių parduotuvių bendrajame pelne
~20 %
Įprasta užsukimo nuo kolonėlės į parduotuvę dalis mūsų matuotame Švedijos tinkle
8–55 %
Skirtumas tarp to tinklo degalinių per vieną laikotarpį
40 %
Nesidominčių pirkėjų, kuriuos gali įtikinti reklama prie kolonėlės (GSTV)

Dažni klausimai

Kokia įprasta konversija nuo degalinės aikštelės iki parduotuvės?

Ji labai skiriasi. Švedijos degalinių tinkle, kuriame Bumbee Labs matavo daugiau nei 100 degalinių, paprastai maždaug kas penktas vairuotojas nuo kolonėlės nuėjo į parduotuvę, o per vieną matuotą laikotarpį atskirų degalinių rodikliai svyravo nuo 8 iki 55 procentų. Įtakos turi degalinės formatas, vieta, pasiūlos kokybė ir prekės ženklo maisto ar mažmeninės prekybos partneris. Tikrąjį Jūsų degalinės rodiklį sužinosite tik jį išmatavę.

Kodėl svarbu, ar degalus pilantis klientas užeina į parduotuvę?

Degalų marža maža: JAV bendrasis antkainis siekia apie 35 centus už galoną, o prekybininkas iš jo pasilieka maždaug trečdalį kaip pelną prieš mokesčius. Parduotuvės prekės, ypač šviežiai paruoštas maistas ir gėrimai, duoda didesnę maržą. NACS duomenimis, degalai sudaro apie 65 % JAV degalinių parduotuvių pardavimų, bet mažiau nei 39 % jų bendrojo pelno. Paversti degalų pylimą apsilankymu parduotuvėje yra vienas stipriausių svertų, kuriuos turi degalinės operatorius.

Kaip degalinės operatorius gali išmatuoti konversiją nuo kolonėlės iki parduotuvės?

Konversija yra įėjimų į parduotuvę ir atvykimų į aikštelę santykis. Abu skaičius reikia skaičiuoti atskirai ir tiksliai: visas transporto priemones ar žmones aikštelėje ir visus į parduotuvę įėjusius žmones. Lankytojų srautų jutikliai aikštelės pakraštyje ir prie parduotuvės įėjimo leidžia šį rodiklį skaičiuoti nuolat ir patikrinamai, o ne vertinti pagal kasos kvitus.

Kokie veiksmai padidina užsukimų iš aikštelės į parduotuvę dalį?

Reklama, matoma prie kolonėlės, nuolat būna vienas stipriausių svertų. GSTV, valdanti ekranus prie kolonėlių, 2024 m. parodoje Sweets & Snacks Expo teigė, kad apie 40 % pirkėjų, kurie neketino užeiti į vidų, galima įtikinti tai padaryti reklama prie kolonėlės. Prekės ženklų maisto partneriai taip pat siejami su didesniu į degalinę užsukančių vairuotojų skaičiumi. Sunkiausia išsiaiškinti, kurie veiksmai veikia būtent Jūsų degalinėje, o tam reikia matuoti konversiją prieš kiekvieną pakeitimą, jo metu ir po jo.

Išmatuokite konversiją nuo aikštelės iki parduotuvės

Užsisakykite pristatymą, ir parodysime, kaip nuolatiniai anoniminiai lankytojų srautų duomenys atskleidžia piltuvą Jūsų degalinėse.

Užsakyti demonstraciją